Turkija. Kemeras

Yra teisingai sakoma, kad atostogos kaip narkotikas – jų vis negana. Štai spontaniškai susiorganizuojamas dar vienas poilsis (atostogos): savaitė Kemere (Turkijoje) Havana viešbutyje. Kelionė lėktuvu į Turkiją trunka pakankamai (lyginant su Egiptu) neilgai – geros dvi valandos. Nuo Antalijos oro uosto iki Kemero dar plius apie valandą autobusu. Važiuojant, besižvalgant knibžda galvoje viena mintis: čia Graikijos ir Egipto mišinys. Žmogaus pasąmonėje (bent jau pas mane) yra įdiegta savybė lyginti, vertinti, gretinti dalykus su prabėgusia patirtimi, ko pasekoje taip vertinu iš pirmų vaizdų šį atostogų kraštą.

Atvykstame į viešbutį ir pirmasis įspūdis toks blankokas: vėlgi, prasideda nesąmoningas lyginimas, su kitomis aplankytomis atostogų vietomis (Graikija, Egipto kurortai – Hurgada, Sharm El Sheikas, Taba…). Gerai – tiesiai šviesiai: Havana viešbutis, kuriam suteikta 4 žvaigždės, yra tikrai labai nedidelis savo plotu, vidine kiemo erdve. Kadangi liepos mėnuo – atostogų pikas, čia labai daug žmonių, ir čia vėl susiduriame su skirtinga realybe: kalbu apie poilsiaujančią auditoriją: internete, poilsinių kelionių svetainių komentaruose (netgi tarptautinėse) ir kelionių agentūrose yra deklaruojama, kad šio viešbučio pagrindiniai lankytojai yra vokiečiai, italai, skandinavai… deja, deja, bet didžioji poilsiaujančių žmonių dalis yra, kaip mes vadiname – „kaimynai“ / rusai. Tikrai čia ju apie 70 – 80 proc.

Kadangi, kaip jau minėjau pradžioje, viešbutis yra nedidelis, čia susiduriame su tam tikra kitokia (nei anksčiau turėta patirtimi) atostogų realybe: maitinimas yra geras, tačiau maisto patiekalų pasirinkimas, pakankamai menkas: kaip pavyzdys – atvykimo dieną, vakarienės metu, šiltas patiekalas buvo žuvis. Deja, bet mėsytės neteko ragauti… Ne tragedija, bet man asmeniškai norėtus alternatyvos, didesnio valgiaraščio. Žinau, blogai yra, nes lyginu… Na bet ką padarysi, taip jau sutvertas esu 🙂

Reikia brukštelėti ir kažką pozityvaus, taisantis iš tos lietuviškos manieros dejuoti. Taigi, gyvenama patalpa: kambarys yra tikrai puikus, erdvus, ramus (tik ryte pažadina du dalykai: „sisiuko“ noras, nes vakar žiūrėjome futbolą su alaus sklidinomis taurėmis (jėga, kad vokietukai laimėjo…) ir iš minaretų sklindančios maldos / giesmės šūksniai ~ 5 val. ryte).

Antroje (liepos 11 d.) dienoje į viską žvelgiama jau kur kas kitokiu, pozityvesniu žvilgsniu: nes iš tiesų, čia viskas yra gerai ! Ko čia „parintis“ blyn 🙂 Juk atostogos, kaip sesė sako yra gėėėėėėėris. Tai va ant to gėrio buvo suderėtas turkiškas hamamas už dvidešimt amerikoniškų pinigų. Šiandien penktą valandą vakare (prieš didįjį futbolo finalą) eisime žiūrėti ką ten su mumis gero padarys. Svarbiausia, kad sugebėtumėme atsikelti nuo gultų.

Šių atostogų metu nutarėme atsiriboti nuo išvykų ekskursijų, taupant atostogų biudžetą, nes iš tiesų ekskursijų kainos nėra jau tokios mielos lietuvio kišenei (nors kaip kam).

Na va, baigiasi vyno taurė, nebežinau, ka šiam kartui maigant klaviatūros raidele ir bepridėti. Jei ka pamiršau, papildysiu kituose įrašuose.

P.s. Nepavydėkite, nes kiek žinau Lietuvoje ne ką vėsiau yra šiuo esamu momentu 🙂 Pas mus Kemere 31 laipsniai šilumos, Vilniuje man rodo iPod‘as – 29.

Sekančios dienos. Arba, dar viena diena po Turkijos saule

Taip galima pavadinti kasdieninį gyvenimą Turkijoje, nes čia ko gero retai būna priešingai. Turime kasdieninį atostogų ritmą: kėlimasis, pusryčiai, laikas kepintis po saule iki pietų, po to lengvas poilsis, galima sakyti siesta kambaryje.

Kaip gerai, kad to ritmo nepajėgė išmušti net ir vakarykštis Turkiškas hamamas. Nežinantiems, kas čia per reikalas, pabandysiu trumpai apibūdinti šį „reikalą“. Turkiškas hamamas, arba turkiška pirtis yra skirta odos šveitimui ir kūno valymui. Pirmiausia, kūnas iškaitinamas garinėje pirtyje, (mūsiškė buvo prisotinta dar ir eukalipto aromato) kurioje sušildomi visi raumenys ir sąnariai, atveriamos poros. Tuomet specialioje patalpoje su šildomomis grindimis, sienomis ir marmuriniu gultu kūnas šveičiamas specialiai pirštine. Po to, visas kūnas išmuiluojamas muilo putomis ir apliejamas vėsiu vandeniu. Pasirodo, kad tai ne tik prausimas, bet ir puiki relaksacija. Atlikus prausimą, daromas atpalaiduojantis, gilus viso kūno masažas. Baigus visą procesą siūloma atsikvėpti poilsio zonoje. Šiek tiek atsikvėpus, pakviečiama profesionaliam viso kūno masažui. Tokiais džiaugsmais lepinomės vakar be jokių šalutinių poveikių, kuriuos tikėjomės jausti šiandien 🙂

Apibendrinant tenka pasakyti, kad tikrai verta nepagailėti 20 amerikietiškų pinigų šiam malonumui. Vėlgi, lyginu šią patirtį su Lietuvoje turėtu turkišku hamamu – tai nepalyginama. Turkija yra Turkija 🙂

Pagaliau, vakarykštė diena buvo užbaigta džiugia nuotaika, dėka Ispanų pergalės pasaulio futbolo čempionate. Valiooo!!!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *