Tunisas

Likimas ėmė ir taip surėdė, kad šiemet tenka aplankyti dar vieną atostogų šalį – Tunisą. Jau teko keliauti visais metų laikais, išskyrus rudenį. Vėl nauja patirtis, nauji potyriai. Išties yra gera „pratęsti savo šiltas atostogas“ nors tokiu būdu: kuomet Lietuvos orai gaubiami darganos, čia, Tunise vyrauja apie 30 laipsnių šilumos.

Šio krašto paplūdimiai, lyginant su kitomis poilsio šalimis, išsiskiriai švariu baltu smėliu ir tikrai šilta jūra, nors pastaroji savo išvaizda, kažkuo primena mūsų Baltijos jūrą. Šiomis dienomis vandens temperatūra Viduržemio jūroje vyrauja apie 23 laipsnius šilumos. Vėjuotą dieną atrodo geriau mirkti vandenyje, nei lipti lauk į krantą.

Apsistojau Eden Club & Aquapark (3***) viešbutyje Skanes regione. Tačiau buvo įdomu pamatyti ir jų tikrą gyvenimą, kuris matomas už viešbučo teritorijos ribų, todėl pasigavęs taksi už 8 dinarus (dauginam iš 1,8 jei norime sužinoti lietuvišką pinigo vertę) išvažiavau aplankyti Medinos (Medina) – Souso miesto dalis (daar vadinama senuoju Sousu). Išlipus iš taksi automobilio, pirmas darbas, kurį turime padaryti – išsikeisti valiutą į vietinį pinigą. Užėję į banką supratome, ką reiškia tunisiečių mėgstamas pasakymas: „greičiau nei greitai niekas nebus padaroma“. Šio krašto žmonėms tikrai būdingas lėtas gyvenimo tempas, išskyrus pinigų gavimo srytį. Keičiant valiutą, banko darbuotoja sugeba dar ir apžiūrėti palaidinę, kurią jai atneša pardavėjas. Klientas palauks – „relax and take your time in Tunisia“.Na bet nieko, per puse valandos aptarnaujami trys interesantai. Pinigėliai išsikeisti, keliaujam į išgirtą vietinį turgų.

Mus pasitinka vietinis daugybės aromatų kvapas, kuris, deja, bet neigiamai veikia mūsų nosių juslinius impulsus. Na ir toliau seka turgaus kultūros ypatumai: vienas už kitą geriau, pardavėjai siūlo „best price“ (geriausias kainas), nesvarbu ar reikia tau to daikto, ar ne. Turgaus teritorija įveikiama sėkmingai, be didesnio pasipiktinimo ar susierzinimo.

Išeiname į miesto teritoriją. Vietinis gyvenimas: įvairių amatų parduotuvėlės, mokiniai keliaujantys po mokyklos, moterys su pridengtomis galvomis ir miesto netvarka… Tokiais momentais vėl pradedi mylėti ir branginti Lietuvą. Bevaikšiodami priėjome muzieju, kuris uždaryta renovacijai, bet čia ne Europa – moki į kišenę sargui / muziejaus prižiūrėtojui pinigėlį, nepaisant vykdomų atnaujinimo darbų, tau atsiveria galimybė įeiti ir apžiūrėti Mediną iš aukštai. Dar jis nepatingi ir pasakoti šiek tiek istorijos, aprodyti kur kas randasi. Gal ir visai nieko tokia vietinė tvarka.

Kokie gi pasivaikščiojimai po miestą, neaplankius kokio nors prekybos centro. Tačiau dėl pastarojo reikia gerai paslampinėti po miestą, kol jį atrandi. Maisto kainos – mielos mūsų kišenei, šiek tiek viskas atrodo yra pigiau. Tik taip ir nesužinojome kokios čia alkoholio ir tabako kainos, nes parduotuvėje pastarųjų a nei kvapo. Galima pabandyti spėti, kad bent jau vynas turėtų būti tikrai pigesnis nei mūsuose. Viešbutyje vietinio vyno butelio kaina vyrauja nuo 12 iki 20 dinarų.

Įdomus dalykas, kad sugrįžimas į viešbutį, be jokių derybų kainavo kur kas pigiau – 5 dinarai iki pat registratūros durų.

Dar prieš važiuojant į Tunisą daug girdėjau apie tai, kad čia yra labai pigi oda. Galbūt, tačiau… Geros kokybės prekės: rankinės, diržai, drabužiai kainuoja tikrai nemažai. Pavydžiui piniginė, kurią negėda būtų parvežti dovanų kainuoja apie 45 dinarus. Galima rasti ir po 15, tačiau – made in china. Išties, tai daugybė dalykėliu, suvenyrinių smulkmenų yra kiniečių gamybos. Net Rolex laikrodį čia galima įsigyti už 15 dinarų 🙂

Pigu, tačiau ir prasta, todėl lauktuvių parvežti teko minimaliai.

Reziumuojant atostogas, viešbučio buklę, dešimbalėje sistemoje rašyčiau aštuonis.
Visų minusų čia tikrai nepavyktų įvardinti, nes per laiką pasimiršta, tačiau pabandysiu paminėti keletą.

Pirmiausia tai kalbų supratimas: daugelis tunisiečių, net ir dirbančių viešbutyje prastokai moka anglų kalbą. Prancuzų kalba čia ima viršų. Nieko nuostabaus, nes arabų ir prancūzų kalbos yra privalomos mokykloje, plius dar viena pasirenkama užsienio kalba.

Viešbučio kambarinės į kambarį įeina, kada tu gali mažiausiai tikėtis (man teko vieną sutikti besimaudant duše). Tuk tuk ir įžygiuoja.

Kambarys, kuriame gyvenau neturėjo šaldytuvo, plaukų džiovintuvo, stiklinių, tv nuotolinio valdymo pultelio. Truputėlį neiprasta. Prie visko reikia įprasti, o tam reikia laiko, nes pirmas įspūdis mūsų europietiškam mentalitetui siunčia kritinį impulsą mūsų smegenims.

Tačiau nemenkai pozityvių dalykų įžvelgiau šiame viešbutyje: nors kambarys yra kuklus, savo didumu labai mažas (ko gero mažiausias, kokiame yra tekę apsistoti atostogaunat užsienyje), pati viešbučio teritorija yra didelė, erdvi. Didžiulis privalumas, kad viešbutis turi savo vandens parką. Man asmeniškai labai didžiulis pliusas, kuomet galima turėti aktyvų poilsio laiką.

Laikas nuo Lietuvos, skiriasi 2 val., tad ryte pavyksta pakankamai anksti atsikelti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *