Atostogų savaitė Graikijoje: Kreta ir Santorinis

Ne paslaptis, kad viena iš mano silpnybių – kelionės. Neatsispyriau ir šių savo atostogų metu šiai silpnybei ir kiek iš anksto viską paplanavę, ketveriukėje išlėkėme į Kretą pailsėti.
Pirmiausia mūsų kelionės tikslas buvo ne sėdėti / gulėti viešbutyje, o kuo daugiau pamatyti Kretos gamtos grožybių, paragauti vietinio maisto ir gėrimų skanybių, pasidomėti žmonių gyvenimo ypatumais.

Mūsų kelionės data: liepos 29 – rugpjūčio 5 d. (8 dienos, 7 naktys) Kelionę pirkome iš Novaturo padedant “Viatora” kelionių agentūrai. viešbutį pasirinkome vieną iš pigiausių: “Golden Sun”, esantį Retimno regione. Žinoma, aš kaip ir daugelis keliautojų prisiskaičiau įvairių komentarų apie šį viešbutį… Šiandien mano patarimas būtų toks: kad ir kaip knieti, žinoti į kokią “stebuklingą” ar kitaip ypatingą vietą keliaujate, nusipirkus bilietą / kelialapį, tikrai nebeverta “audrintis” ir erzinti savęs, skaitant nusvilusių keliautojų žinutes. Jei neplečiant toliau šios temos, apibendrinat noriu pasakyti viena: taip, šis viešbutis yra itin ekonomiškos klasės ir 3*** jis mano nuomone nėra vertas, tačiau jei Jums yra reikalinga tik nakvynė, stogas virš galvos, kavos puodelis ryte, ar vakarienė dienos pabaigoje, tada šio viešbučio paslaugų, tikrai pakanka.

Pirmyn prie įspūdžių!
Iš Vilniaus į Kretą atvykome po 18 val. ir viešbutį pasiekėme jau saulei leidžiantis žemyn t.y.. verta pastebėti, kad saulė Kretoje itin greitai leidžiasi žemyn, tada nuo ~20 val. jau ima greitai temti. Buvome užsakę vieną promo tipo kambarį kitą standartinį.

Kas tai yra promo kambarys? Tai gali būti bet kurio tipo kambarys už mažiausią kainą. Šių kambarių skaičius būna ribotas, o tikslų tipą galima sužinoti atvykus į viešbutį.

Žinoma promo kambarys buvo kiek kuklesnis, tačiau erdvesnis. Vakarą praleidome žiūrėdami olimpiados krepšinio rungtynes: Lietuva – Argentina. Labai gerai, kad viešbučio kambaryje buvo mini šaldytuvėliai, kurių dėka iki rungtynių pavyko sėkmingai atvėsinti iš Lietuvos atsigabentą alų. Gaila, bet vėsus alus “neatvedė” Lietuvos rinktinės į pergalę. Nieko – mes laimėsime prieš JAV 🙂
Antra diena – laisvadienis / žvalgymosi metas. Iki pietų praleidome viešbučio teritorijoje išbandydami baseiną, gultus. Kažkaip keista buvo stebėti, jog nepaisant registratūros mergaitės įvardinto piko meto, viešbučio vidiniame kiemelyje, aplink baseiną nebuvo daug žmonių. Po pietų pėsčiomis nukeliavome aplankyti Adelianos Kampos miestuko.
Labai miela buvo prisiminti prieš 4 metus atostogas “Katherin beach” viešbutyje, kuris yra visiškai šalia jūros. Tačiau mūsų tikslas: pietūs. Prisiminiau, kad visiškai šalia minėto viešbutėlio yra labai puiki šeimos taverna “White Lady”. Atvykstame į ją. Kaip ir prieš 4 metus, mus šeimyniškai pasitinka vietos darbuotojas ir prasideda mūsų draugystė. Užsiminėme, kad prieš 4 metus mes čia buvome – šeimininkai labai apsidžiaugia. Dar net neužsakius patiekalų buvome pavaišinti vietinio Ouzo taurelėmis. Maisto porcijos tikrai “graikiškos”, taip prikirtus “giros” lėkštę: mėsytės, daržovių, tikrai prisidėsime kokį kilogramą svorio dovanų iš Graikijos 🙂
Po pietų yra reikalinga iškrova, ją puikiai “atliko” visiškai šalia esanti jūra, kuri pasižymi itin nemenku bangavimu. Neblogai paskalavo šonus, privertė pašokinėti sprunkant nuo bangų ir saugantis, kad sūrus vanduo neužpiltų akių. Uch, keliaujam namo. Reikia eiti pailsėti, nes laukia ankstyvas rytojus.

Trečia diena. Ankstyvas rytas, keliamės 6 val. ir 6.40 mūsų jau laukia iš anksto užsakytos keleivių pervežimo paslaugos į Heraklioną. Vykstame į laivų uostą, kelsimės į Santorinį. Tiesa, mūsų ketveriukės pervežimu ir kelto į Santorini bilietais pasirūpinau, dar prieš išvykstant į Kretą. 4 asmenų nugabenimas iš viešbučio į Herakliono laivų uostą mums kainavo 170 EU. Kelto bilietus buvome užsakę internetu iš anksto “Hellenic Seaways” kompanijoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad į Santorinį keliavome 2 dienoms (1 nakčiai), tam kad pamatytumėme kuo daugiau šios gražios salos. Kelto kaina 1 žmogui į abi puses mums kainavo 102 EU.
Į salą atvykome keletas minučių po 12 val. Truputėlį buvome pasimetę, kadangi dar Lietuvoje man buvo paaiškinta, kad atvykus į Santorinį neskubėti lipti iš laivo, nes pirmiausia išleidžia tuos kurie vyksta su ekskursijomis (t.y. nusipirkę iš agentūros ekskursiją į Santorinį), mes turėtumėme išlipti šiek tiek tolėliau, kur išlipus yra iškarto keltuvai į Tira miestelį… Prisipažinsiu, pradžioje šiek tiek pasimečiau, kai laive likome sėdėti keturiese + dar porelė, kuris taip pat nežinios kupinomis akimis žiūrėjo į mus.  Įdomu ir tai, kad didžioji dalis įgulos gerai nemoka anglų kalbos ir paklausus ar dar mes toliau vyksime į Tira miestelį atsako “yes, yes”. Matyt nesusikalbėjome. Išvydus gausiai lipančius keleivius į laivą, pribėgome žvilgterėti į jų įlaipinimo bilietus, kur išvydome kitos salos pavadinimą… Spėjome iššokti, įdomu kur būtumėm nuplaukę…. 😀 Taigi esame saloje. Turime visą parą ir dar keletą valandų praleisti šiame visų vadinamame rojaus kampelyje. Tiesa pamiršau paminėti, kad nakvyne saloje taip pat buvau pasirūpinęs iš anksto: nakvosime “Best Western Paradise” viešbutyje, kuris randasi Akrotiri miestelyje. Nakvynė su pusryčiais šiame viešbutuke 2 asmenims kainavo 49 EU.
Taigi, esame Santorinio laivų uoste (Thira), kuris yra vienintelis saloje, ir tik į jį ir iš jo plaukia laivai. Iki vieno iš Santorini salos žavių miestelio Fira, kuris ko gero yra arčiausiai uosto apie 9 km. ir į kalną.
Kartu su keliaujančiu kolektyvu ėmėmės aktyvių automobilio paieškų, kadangi pasiskaičiavę priėjome išvados, kad be automobiliuko – neišsiversime.
Visas automobilio paieškos procesas šiek tiek priminė Egipto šalies derybų momentą: įkyrus siūlymas, šukavimai, derybos, pakankamai aukštos kainos…. kol pagaliau atradome optimalų variantą: nuo 13 val. iki kitos dienos 17 val. išsinuomavome Nisan Micra automobilį už 50 EU. Judame aukštyn į Fira miestelį.
Pietūs, pasižvalgymai po apylinkes ir po pietų vykstame į Akrotiri ieškoti savo nakvynės vietos. Surasti tikrai nebuvo sunku. “Best Western Paradise” viešbutis tikrai žavus: pagrinde matėsi ilsisi šeimos, ramaus būvio asmenys. Viešbučio kiemelis, teritorija, registratūra itin jaukūs. Vos įėjus – norisi čia pasilikti.
Registratūroje sulaukėme staigmenos: iš anksto buvome rezervavę ir sumokėję už nakvynę 2 kambariuose, tačiau atvykus sužinojome, kad įvyko rezervacijos klaida, kad viešbučio administratorė paliko tik 1 kambarį 4 asmenims… Hmm… Ką darom? Greitai buvo mums pasiūlyti 2 variantai: nakvynė 4-iems žmonėms 2 atskiruose kambariuose kitame viešbutyje arba, jei mums patinka, pasilikti 4-viečiame šiame viešbutyje.
Kadangi mes paprasti keliautojai, kažkokių ypatingų sunkumų nesudaro nakvynė keturiese, buvo nutarta pasilikti čia 🙂 Žinoma, administratorė buvo labai dėkinga. Gautas kambarys taip pat labai jaukus + atsidėkojant už mūsų “supratingumą” gavome butelį šalto graikiško vyno. Argi nevertėjo būti supratingiems? 🙂
Tądien mano savijauta jau nuo ryto buvo labai nekokia, tarsi skrandis streikavo, pilvą raižė, atrodė lyg ir temperatūra nori “prikibti”, tad pasilikau kambaryje nusnausti, o likusi mano bendrakeleivių trijulė patraukė į salą “vizitacijai” ir saulės palydėjimui į jūra Oia miestelyje. Tikiu, kad buvo gražu, nepaisant to, kad besileidžiančią saulę “pavogė” iš niekur atsiradę debesys, ir vakarienė trijulei kainavo kaip gerame lietuviškame restorane 🙂
Bet tai argi neuždirbam? 🙂

Rytas Santorini saloje ankstyvas. Mindaugas jau sveikas, kaip “šviežias agurkėlis” ir tik nubudęs žadina bendrakeleivius. Juk ką čia gulinėsi, reikia išnaudoti, laiką, lėkti pamatyti tai, ko dar nematėme saloje.Dar sykį nulėkėme į Oia, pasivaikščiojome po miestelį, papietavome, tada sugrįžome į Fira. Laiko iki kelto, kuris plukdys į Kreta salą dar turime pakankamai, tad prisiminę vakarykštes viešbučio administratorės rekomendacijas važiuojame į Akrotiri miestelį ieškoti raudonojo paplūdimio. Radome, pakankamai ne arti nuo mūsų viešbučio (buvo pasakyta, kad 15 min. kelio pėsčiomis… Tikrai kur kas toliau.) Nuo automobilio parkavimo vietos iki paties paplūdimio statmenokais šlaitais tikrai dar yra kur paeiti pėsčiomis. Nutarėme pasidaryti keletą nuotraukų ir taupydami laiką maudynių vietą pasirinkome tą patį “Best Western Paradise” viešbučio baseiną, taip tarsi atsisveikindami su šia pasakiška vieta. Po maudynių keliaujame į Thira, Santorinio laivų uostą, grąžiname automobilį, sulaukiame kelto ir skriejame su “FlyingCat’u” į Heraklioną. Laivo vidutinis greitis, kurį atrandu internete yra 42 mazgai per valandą. Galime paskaičiuoti: 1 mazgas = 1,852 km/val. Reiškia plaukiame apytiksliai 77,8 hm / h greičiu. Kelionė užtruko ~2 val. ir 15 min. Atplaukus į Heraklioną uoste mūsų laukė iš anksto išnuomotas automobilis Citroen C3, kuris 4 paroms mums kainavo 70 EU. Pajudėję iš uosto apie 20 val. į Retimno pusę, per gerą valandą pasiekėme viešbutį. Tiesa, pakeliui mums pasisekė, pakankamai nebrangiai iš pakelės prekeivių už pora eurų nusipirkti “vakarienę” – arbūzą, kurio pakako visai ketveriukei.

Penkta, šešta ir septinta kelionės dienos.
Šios trys dienos buvo paskirtos aplankyti gražiausias, įdomiausias Kretos salos vietas. Preliminariai suplanavome kryptis, kuriomis kokią dieną turėtumėme važiuoti ir ką norime pamatyti.
Pirmą (arba bendrame kelionės kontekste – penktą) dieną nusprendėme judėti Matalos link, finiše būtų Hipių salos. Pakeliui aplankome Spili miestelį, kelias tiesiasi įspūdingu tarpekliu, važiuojant randame už uolų tarsi besislepiantį Preveli vienuolyną. Ech gaila nespėjome patekti į vidų, kadangi atvykome graikiškos siestos laiku.Kam siesta, o kam skrandžiai ima signalizuoti, kad laikas pietums.  Nutarta – ieškosime ir stosime mažo kaimo, tipinės graikiškos tavernos. Sustojome berods Kamilari kaimelyje, atradome vietinę taverną, kur ranku pagalba išsiaiškinome ko norime. Užsakyta: 3 porcijos graikiškų salotų po 4 EU, omletas už 4 EU, vietinio Retsyna balto vyno butelis (3EU) ir 2 x 0,33 alaus Mythospo 2 EU. Viskas gaminama vietoje. Salotos – pasakiško skonio. Omleto gamyba tik sustiprino alkio pojūtį. Buvome tikrai sužavėti maisto kokybe ir palyginant ypatingai geromis kainomis. Kaip taisyklė, buvome išlydėti iš tavernos su vaišėmis: po vietinės rakės (vynuoginės degtinės) stikliuko ir vietinėmis sode užaugintomis kriaušytėmis. Judame Matalos link. Greitai pasiekėme dienos paskutinį tašką. Prabėgome miestelį ir dienos kelionės vargus palikome išsimaudydami jūroje. Labai skaidrus vanduo, gražus paplūdimys ir nuostabūs supantys vaizdai. Dar prieš kelionę bandžiau pasidomėti apie šią vietovę. Matalos vietovė randasi prie Viduržemio jūros. II a. prieš Kristų čia buvo įrengtos romėnų karių kapavietės. Smiltainio masyvas daugeliui iš tolo primena sūrį su skylutėmis, o jo papėdėje driekiasi smėlio paplūdimys, kurį sakoma yra pamėgę jūriniai vėžliai. Deja tokių nematėme 🙂 Nuo 7-ojo dešimtmečio į šią vietą iš visų pasaulio kraštų ėmė plūsti hipiai. Nuo tada Matala tapo kasmet rengiamų hipių stovyklaviečių vieta. Tikrai vietoje esant galima pastebėti hipiškų bruožų automobilių bei jų savininkų. Laikas grįžti į viešbutį, tad nieko nedelsdami, kol dar saulė nėra labai žemai mūsų išsinuomotą “Citroen C3” su tikrai mažos talpos varikliu gename atgalios. Labai jau silpnai traukė tas mūsų citroenas, pakrautas 4 lietuvaičiais, ypač tas buvo juntama kalnų keliais, bet apie galingesnį automobilį net nebuvau pagalvojęs, vis dėl to buvo gera avantiūra 😉

Antros dienos su automobiliu kryptis – Elafonisi ir Gramvousa paplūdimiai.. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad Elafonisi vienas iš gražiausių ir didžiausių paplūdimių Kretoje. Su bendrakeleiviai juokavome, kad čia yra vaikų rojus. Vandenyje būdamas, eidamas jautiesi kaip varlinuke – vandens iki keliu, dugną kloja smėlis, jokių akmenų, galima matyti bėgiojančius vaikus. Ko gero man pats geriausia, gražiausias paplūdimys, kuriame galima praleisti daugiau laiko. Tačiau šiandien turime užsibrėžę tikslą aplankyti Gramvousa paplūdimį arba Balos įlanką.  Pamenu prie 4 metus pirkome ekskursiją laivu, kurios metu atplaukėme iki šio paplūdimio.  Buvau šventai įsitikinęs, kad kitos būdo pasiekti Balos įlanką, kaip plaukiant laivu nėra, norint aplankyti šią vietą. Staigmena: pasirodo iki šio paplūdimio yra galimybė  vykstant automobiliu. Novaturo gidė iškarto perspėjo, kad mūsų laukią ~30 min. kelio labai “ypatingu” keliu, plius 30 min. kelio iki paties paplūdimio teks keliauti pėstute. Na ką gi, važiuojam ten. Atvykus į paplūdimio prieigas mus pasitiko mergina, kuri iš kiekvieno keliautojo automobiliu surinko po vieną eurą, ale tai yra Graikijos vyriausybės įvestas kažkoks gamtos apsaugos mokestis, bet verta pastebėti, kad iki šio momento neteko mokėti pinigėlių už automobilio parkavimą anksčiau aplankytose vietovėse. Taip kad 1:1 🙂   Toliau, kelias neasfaltuotu, pakankamai akmenėtu keliu. Ten jau nepalėksi, nes vietomis akmenys tikrai maloniai pakutena automobilio pilvą. Po gero pusvalandžio privažiavome aikštelę, kurioje pasitiko vietiniai drąsuoliai ožiai, nebijantys kojomis užlipti ant automobilio kapoto, ar atsiremti ant vairuotojo durelių. Einame kažkur drauge su kitai keliautojais, nes nelabai žinome kur turėtume eiti. Pėdinu raudonais akmenimis. Prasilenkiu su grįžtančiais nuo paplūdimio žmonėmis, kurių veidai įtartinai įkaitę, nudažyti raudoniu… Ir po akimirkos išvystame kelią laiptais žemyn… Pirma mintis: dievulėliau… ir kaip ten reikės nusileisti… o dar vėliau reikės sugrįžti! Prisipažinsiu, didelio džiaugsmo ir nuostabos tikrai nebuvo, viduje net ėmė kirbėti zirzėjimas. Iššūkiu tapo vandens rezervas – pusė 1,5 litro, kuris buvo likęs dienos eigoje. Na ką padarysi, leidžiamės žemyn. Nusileidę kalnu žemyn,kojos pasinėrė į baltą minkštą smėlį. Priartėję prie vandens puolame gaivintis, tačiau vanduo toks šiltas, kad jauti stoką gaivos. Brendu per žydrą vandenį ir galvoju, sunku patikėti, kad jis gali būti toks šiltas. Prisimenu informaciją apie šią vietą: čia susijungia berods 4 jūros – Egėjo, Jonijos, Libijos ir berods Viduržemio. Taip pat bandau suprasti, kodėl princesė Diana ir princas Čarlzas pasirinko šią vietą sutuoktinių “medaus kopinėjimui”. Pailsėję, nusimaudę keliaujame automobilio link, kopiame į kalną, šeimyniškai dalinamės vandens likučiais, pakankamai sėkmingai, nors ir vargingai atkeliaujame iki keturratės transporto priemonės. Uch, judame viešbučio link. Tąnakt tikrai gerai miegojome, po tokių pakopinėjimų 🙂

Trečia diena su automobiliu.
Lengvi pasisukinėjimai po vietą: aplankėme vienintelį ežerą Kreta saloje Kourna Lake. Nulėkėm į Chania, pablūdinėti po miestą, aplankėme vietinį turgų, nusipirkome aliejaus, prieskonių, trauktinukės, visokiausių riešutų, kitokių gėrybių ir pajudėjome atgal – viešbučio link. Tiesa, automobilį pasistatėme Carrefour prekybos centro stovėjimo aikštelėje, išvykstant turėjome už valandos stovėjimą sumokėti 2,80 EU. Įdomiai… Jokių informacinių ženklų, kad parkavimas mokamas nebuvo, specialiai atkreipėme dėmesį… Žodžiu, matyt tokia jau vietinė tvarka, dirbant 4 valandas per dieną, lengviausias būdas pasipinigauti 🙂
Septintos dienos vakarą (paskutinį vakrą Kretoje) ir naktį sutikome toje pačioje, aukščiau minėtoje “White Lady” tavernoje. Tą vakarą buvo Kretos vakaro programa, su šokiais (sirtakiu), kokteiliais (Sex on the beach ir Dionysius), ir išlydėtuvėmis palydint vietinių gėrimų dinamika. Kai kas namo keliavo šlytinėdami po kelią “kairė, dešinė, kairė, dešinė” užsikasdami “Snickers” ledų batonėliu.
Paskutinė dieną, truputį sunkokas rytas, tačiau prisiminus vakaro linksmybes, vartojimo turinį ir eiliškumą – galima vertinti, kaip pakankamai lengvas 🙂 Kadangi išsiregistruoti turime iki 12 val., pirmas darbas atsikėlus buvo sukrauti lagaminus ir palikti juos registratūroje. Atlikta. Išvykimui pasiruošta. Prisiminėme, kad likome netesėję pažadų: mūsų linksmybių tavernoje buvome pasižadėję šeimininkei palikti lietuviško “Džiūgas” sūrio, kadangi automobilis dar nebuvo paimtas, mano trys bendrakeliauninkai išvyko  tesėti pažado.
Draugai pasakojo, kad šeimininkė tikrai apsidžiaugė lauktuvėmis, greitai papjaustė sūrį ir pavaišino tavernos lankytojus įvardindama kad tai lietuviškas sūris. Va čia tai svetingumas ir šeimyniškumas! Žinoma mainais, buvo pasiūlyta vietiniu alkoholinių skanybių, kuriu turėjo mano kolegos atsisakyti dėl būsimo skrydžio, kuris laukė vakare. Papietavę dar aplankė jūra ir po jos grįžo autobuso, kuris turėjo nuvežti į oro uostą, laukimui.
15.40 val. atsisveikiname su viešbučio administratore (lietuvaite) ironiškai palinkėdami dar didesnės šilumos (nors lauke +34 C.) ir keliaujame lėktuvo link.
Bagažas atiduotas, pereiti saugumo patikrinimai, sėkmingas įlaipinimas ir laimingas skrydis namo į Lietuvą.
Namai mus pasitiko ypatinga gaiva ir pakankama šiluma. Išėjus iš Vilniaus oro uosto aplankė tokia miela vėsuma ir vidinis pojūtis “kaip čia yra gera”.

Na ir pabaigai, noriu reziumuojant tik padėkoti kartu keliavusiems draugams! Jūs žiauriai faini! Tikrai ateityje dar ir dar norėčiau keliauti su Jumis kartu, nes tai visiškai kitokia patirtis nei keliauti vienam ar dviese. Pasiilgsiu Uno vakarų, kur ne sykį nuaidėdavo draugiškas šūkis “kiaulyyyte tu”, prisiminsiu vieną iš gyvenimo šūkių “tai ką mes *pyp*, neuždirbam?”.  Ech, jau dabar jaučiu trūkumą gero feta sūrio, Retsina vyno arba Alfa alaus skonio.
Bet džiaugiuosi, kad šios kelionė metu dar labiau galėjome “paauginti” draugystę pažįstant svetimos šalies kultūrą, vietas ir vienas kitą.  Ir noriu čia pabaigti vieno protingo žmogaus mintimi:

“Pasaulis yra knyga, ir tie kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį” (Šv. Augustinas)

 

19 thoughts on “Atostogų savaitė Graikijoje: Kreta ir Santorinis

  1. Laba diena,

    Kaimynysteje isigijo sklypa p.Mindaugas Mizaras.Jei tai ne Jus -atsiprasau.Jei Jus – kaip paaiskinsit kaimynams simtameciu pusu iskirtima?Istatymai nepazeisti.Bet tai juk gyvi,grazus medziai,kurie dziugino visus aplinkinius.Ar grazus tik Kretos medziai? Jei tai tik pavardziu sutapimas – atsiprasau dar karta.

    • Sveiki Jurate,
      tikrai jokio sklypo ar žemės nepirkau ir jokių medžių nekirtau. Ko gero bus sutapimas vardo ir pavardės.
      Taip jau yra, kad ne vieną sykį žmonės rašo, komentuoja, bet ne tam Mindaugui.

  2. Sveiki, sudomino Mindaugai jusu aprasyta kelione Graikijoje automobiliu. Kadangi siais metais planuojam keliauti savarnkiskai i Kreta, o patirties bagazas nulinis, norecia pasiteiraut, kokiu budu nuomojotes masiniuka, skaiciau kad 4 parom uz 170 EU, ir ar labai jau tie kelikai gasdinantys, ne karto nesame nuomojesi auto o juo labiau tokiais keliukais vazineje. buciau dekinga uz info, nes mes planuojam atskrist i Chania o is ten keleta dienu nuomotis auto.

    • Labas Inga,
      pirmiausia noriu nuraminti dėl tos patirties nebuvimo 🙂 Ten jos pernelyg ir nereikia, svarbiausia atsipalaiduoti ir gėrėtis atostogomis. Mes nuomavomės iš anksto automobilį per vietinę agentūrą. Prieš gerą mėnesį susisiekiau su agentūra, kurios ofisas yra kiek pamenu Retimno miestelyje ir sutarėme visa detales. Jei būtų poreikis kontaktinės informacijos, galėčiau namuose pasikelti popieriukus ir paieškoti tos nuomos kompanijos el. p. adresų ar tel.
      Automobilio pasiėmimą (iš Herakliono laivų uosto) ir palikimo mūsų viešbutyje. Gal tik norėčiau pastebėti, kai nuomositės auto imkite didesnės galios auto. Mūsiškis Citroenas C3 keleivių ketveriukę gan nelengvai tempdavo į kalnus 🙂
      Dėl keliukų, tai nežinau, atrodo visur pravažiavome, vienur lėčiau tekdavo judėti, kitur greičiau žvirkeliais pralėkdavome. Svarbiausia nuomojant automobilį atkreipti dėmesį į draudimą. Pasižiūrėkit, kad auto būtų pilnai apdraustas nuo dugno braižymo, avarijų ir t.t.

  3. Smagi kelionė, šaunuoliai, o kaip sakykit su auto stovėjimo aikštelėj saloj, ar jų pakankamai, ar mokamos, jei taip , kiek ?

  4. Sveiki, kaip nukeliavote nuo oro uosto iki viebucio? Taksi? Ir kaip iš Herakliono nusigavot iki Retimno miestelio, kur nuomavotes masina? 🙂
    aciu 🙂

    • Sveiki Migle,
      mūsų atveju iki viešbučio mus nuvežė kelionių agentūros autobusas, tačiau kiek žinau veža ir vietos autobusai, arba galima sutarti su nuomos punktais, kad Jums atvykus jau Jūsų lauktų išnuomotas automobilis.
      Mes naudojomės http://www.voyagerincrete.gr/ automobilių nuomos punkto paslaugomis.

  5. Noriu perspėti, kad labai pagalvotumėte, jei turėsite reikalų su Graikijos kelionių agentūra “Consolas travel” ir darbuotoju Audriumi Laukevičiumi. Tai smulkus apgavikas. Niekaip neatgauname permokėtų pinigų. Nors suma ir nedidelė, bet pikta, kad sukčiaujama.

  6. Sveiki as ir greitu laiku keleusiu o kaip ten pas juos su kalba girdejau anglu nelabai jie moka o rusu tuo labiau

    • Sveiki Aidai,
      na nepasakyčiau, kad jie anglų k. nemokas. Ispanijoje ar Italijoje sudėtingiau yra susikalbėti nei su graikais. Bent iš mano kelionių patirties tą galiu teigti. Šiaip važinėjant po regionus pastebėsite tavernas, kurių kainoraščiai skelbia kainas ir rusų k.
      Turistiniuose miesteliuose anglų kalbą supranta daugelis restoranėlių, kavinukių. Atokiau turistinių zonų, vietiniai mažiau kalbūs. Bet graikai atviri žmonės, viename atokiame kaimelyje mes sugebėjome susirodyti pirštais ir labai puikiai ir nebrangiai papietauti. Tad drąsos ir gražių Jums įspūdžių! 🙂

  7. Sveiki, Mindaugai, visu pirma noriu atsiprasyti, kad tada kilo nesklandumu su keltu, nes keitesi sustojimai, o info nebuvo. Bet matau, kad smagiai pailsejote. Beto, Mindaugai, nepaminejote, kad automobiliu nuomos palankia kaina gavote nes nuomavotes vilniuje is anksto. ir del mano kontaktu. vietoje tikrai butu brangiau 🙂
    Siaip besidomitiems kelionem i Kreta Mindaugo stiliumi, zr : http://www.keliones1.lt – tai galimybe is anksto uzsisakyti ekskursijas, viesbucius ir automobilius, taip kaip tai padare Mindaugas

  8. Labai ačiū, kad pasidalinote įspūdžiais ir sustiprinote mano troškimą aplankyti šį Rojaus kampelį 🙂

  9. Įdomu labai buvo paskaityti jūsų kelionės įspūdžius. Mes taip pat buvome Graikijoje pernai, tiksliau vienoje iš jos salų. Kelionė tikrai labai patiko, maistas skanus, žmonės svetingi, malonūs, mandagūs, neįkyrūs… Teko aplankyti ir kitas Graikijos salas, įspūdį paliko didelį. Įdomu dar būtų pamatyti Atėnus ir palyginti. 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *